SPAUSKITE ČIA, norėdami pamatyti Stambulo programą

Stambulas – paslaptis, įstrigusi tarp Rytų ir Vakarų, didingiausias pasaulio chaosas su neįtikėtinai tobula harmonija. Čia nieko nėra paprasto. Netikėtumas laukia kiekvienoje gatvėje, už kiekvieno kampo.

Trijų imperijų – Romos, Bizantijos ir Osmanų sostinė, apžergusi du kontinentus, skalaujama dviejų jūrų ir karštomis vasaros dienomis vėsinama Bosforą šiaušiančio vėjo. Miestas, kuris ikoniniais pastatais, kasdien papildančiais Instagramo puslapius, lenkia bet kurį kitą pasaulio megapolį. Dešimtys rūmų, daugiau kaip 3200 mečečių…

Netikėkite, jei kas sakys, jog Stambulas tik islamo miestas: čia veikia beveik 400 bažnyčių, – nuo armėnų katalikų iki graikų stačiatikių, nuo anglikonų iki Sirijos krikščionių, 19 sinagogų ir daugybė koplyčių…

Netikėkite ir, jei kas sakys, kad religija griežtais gniaužtais varžo žmonių gyvenimą: senojoje pasaulio sostinėje pasinersime į neįtikėtinai turtingą naktinį gyvenimą, Netikėkite, jei kas teigs, jog miestiečiai nevartoja alkoholio.

„Stambulas be Bosforo būtų panašus į pragarą žemėje“, – kartoja stambuliečiai. Mes, sąsiaurio, skiriančio Europą nuo Azijos, ilgį bei plotį matuosime laivu. O jame prisiminsime sultoną Mechmedą Užkariautoją ir bandysime suprasti, kodėl jam pavyko įveikti Bizantiją. Vienu iš 60 tūkstančių laivų, kurie kasdien skrodžia Bosforo bangas, plauksime į neįtikėtino grožio Princesių salas. Ar kada nors buvote pasinėrę į Marmuro jūros bangas? Išsimaudę dairysimės į bugenvilijų žieduose paskendusias senąsias graikų vilas, kalbėsimės su vienuoliais, pietausime žuvų restorane.

Vandens istoriją studijuosime ne tik vienoje iš 40 cisternų, bet ir žemėje, į kurią remiasi akvedukų „kojos“, o leidžiantis saulei nersime į mistišką sufijų pasaulį – magiška muzika, besisukantys dervišai, meditavimas…

Lankysime ir vietas, kurios yra tapę miesto vizitinėmis kortelėmis – Hipodromą, Mėlynąją mečetę, prisiminsime Bizantijos imperiją, Konstantiną Didįjį, kurio dėka dabar esame krikščionys, senuosius sultonų rūmus Topkapı.

Dairysimės į Šv. Sofijos soboro skliautus ir prisiminsime imperatorių Justinianą, padovanojusį mums šį architektūros šedevrą, – jo gerus ir nelabai gerus darbus.
Kilsime į Stambulo simbolį – Galatos bokštą, nuo kurio kuorų lyg miražas atsiveria Aukso ragas ir senasis miestas. Klausysimės istorijų apie pirmąjį žmonijos istorijoje tarpkontinentinį skrydį.

„Kas nesėdėjo prie turkiškų pusryčių stalo, tas nebuvo Turkijoje“. O prie stalo galima ir pasikalbėti. Apie ką? Tema gali šokiruoti, gali užgauti, gali sujaudinti, bet abejingų nepaliks.

Istiklaliu važiuosime legendiniu raudonuoju tramvajumi. Gersime kavos Gėlių pasaže, kur kadais prispaustos skurdo savo papuošalus, o vėliau ir save, pardavinėjo Rusijos kunigaikštytės.

Architekto Mimaro Sianano šedevras – Suleimanija. „Palaidokite mane Suleimano širdyje“, – toks buvo sultonės Rokselanos, beje, kilusios iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, paskutinis noras. Kalbėsime apie meilę, skaitysime Suleimano Didžiojo eiles ir žavėsimės jo išmintimi. Ak, užmiršome bozą!

Komentarai